Paskutinis Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos susitikimas su Rusijos gynybos ministru S.Šoigu kiek nustebino. Įprastai Aleksandras visuomet pabrėžtinai demonstruoja lyderiui būdingą kūno kalbą savo pavaldinių aplinkoje ir tik susitikimuose su V.Putinu keliaklūpsčiauja prieš kone visa galva žemesnio ūgio ir smulkesnio sudėjimo kremliaus šeimininką, tuo parodydamas nuolankumą.
Pastarieji įvykiai, kai pasitraukti iš užimamų pareigų buvo priverstas pasitraukti generolas Ričardas Pocius, suteikė progą įvertinti dviejų žmonių, dviejų pareigūnų pasisakymus apie vieną ir tą patį įvykį. Esmė tame, kad abu aukštus postus teisėsaugos struktūroje užimantys vyrai pateikia kiek priešingas to paties įvykio ir visos istorijos versijas.
Panagrinėti šiuo metu vieno nekenčiamiausių žmonių pasaulyje asmenybę paskatino įdomi ir gan keista istorija susijusi su V.Putino parašu. Minėta istorija paskatino prisiminti jau senokai sklandančią teoriją apie V.Putino antrininkus, mat profailingo metodika paremta visos turimos informacijos kritišku analizavimu, ieškant loginių spragų arba vadinamų „karštųjų taškų“, kurie indikuoja vieną ar kitą neatitikimą įvykių sekoje ar elgsenoje.
