Kaip atpažinti žmogų su kauke

Po publikacijos apie grafologijos privalumus ir panaudojimą darbuotojų atrankoje sulaukiau nemažai laiškų, kurių autoriai domėjosi galimybe pagal raštą nustatyti, kuris kandidatas gali būti apsimetėlis. Kompanijų personalo skyrių darbuotojams šis klausimas iškyla dažnai, tiek vykdant naujų darbuotojų atranką, tiek sprendžiant iškilusius nesklandumus įmonės viduje.

Grafologas tyrinėdamas raštą greitai pastebi aiškiai išreikštus Personos dominavimo ir asmenybės maskavimo požymius, būdingus žmonėms „su kauke“, t.y. tiems, kurie nelinkę atskleisti savo tikrų asmenybės bruožų. Psichologai šį reiškinį vadina pageidaujamu socialumu (lot. socialis- visuomeninis). Individai turintys šių savybių linkę save parodyti kaip įmanoma geriau, o į klausimus, pvz. testo, pateikia socialiai pageidaujamus atsakymus, t.y. tokius, kurie tiktų esamai situacijai arba aplinkybėms. Perdėtas polinkis nepagrįstai pozytiviam savęs vertinimui iškreipia individo asmeninių bruožų psichologinės diagnostikos rezultatus. Šis polinkis gali būti sąmoningas, kai respondentas tikslingai iškraipo atsakymus, ir nesąmoningas įsiteigimas, kai pats respondentas tiki savo apgaule. Pageidaujamas socialumas gali būti pastoviai tendencingas, stabiliai pasireiškiantis kažkurį laikotarpį, įtakojamas įvairių klausimynų ar testų. Lygiai taip pat, pageidaujamas socialumas gali būti situacinis, t.y. vienkartinis ir pasireikšti tik testavimo laikotarpiu, pvz. atsakinėjant į darbdavio pateikto testo klausimus. Pirmu atveju  pageidaujamo socialumo elgesio efektas priskiriamas asmenybės bruožams, antruoju, individo momentiniam nusiteikimui.

Abiem atvejais personalo atrankos darbuotojai susiduria su žmogumi kauke, slepiančio savo tikruosius charakterio bruožus.

Reikia pripažinti, kad kiekvienas iš mūsų nori pasirodyti kuo geriau, ypač jei pageidaujama pozicija yra perspektyvi ir gerai apmokama. Tuomet daugelis nesąmoningai sieks parodyti pačias geriausias savo puses. Tačiau, yra žmonių, kurie kasdien neadekvačiai vertina savo pasiekimus ir mano esantys kur kas geresni nei iš tiesų yra, net jei nėra specialiai tam sukurtų aplinkybių, pvz. pokalbis dėl darbo ar pan. Tokie žmonės kasdien tarsi vaidina tam tikrą pavyzdinio personažo vaidmenį. Šis personažas pakeičia tikrąją asmenybę ir ilgam suauga su žmogumi-kauke.

Gustavas Jungas (šveicarų psichiatras, psichologas) Asmenybę-Personą kaukę apibūdina taip: Persona, tai socialinis vaidmuo, kurį žmogus vaidina vykdydamas visuomenės jam keliamus reikalavimus. Tai viešas asmens veidas, rodomas aplinkiniams, slepiantis tikrąją žmogaus esybę. Tad Kaukė tai funkcionali priemonė patenkinti adaptavimosi prie reikiamos aplinkos poreikius ar gauti kitokios naudos, neparodant tikrųjų asmens bruožų.

Kadangi raštas yra mūsų esybės atspindys popieriaus lape, jame atsispindi dviejų  pradų kova: žmogaus „aš“, su tikruoju individualumu ir Persona, kauke, kuri jaučia poreikį vaidinti arba vykdyti tam tikrą socialinį vaidmenį. Jei žmoguje viršų paima ir dominuoja jo esybė, jis gyvena vedamas savo vidinių norų ir įkvėpimo. Jei laimi Persona, ji pakeičia žmogaus esybę ir jis gyvena nebe savo, o susikurto socialinio vaidmens gyvenimą, tikėdamas, kad tai ir yra jo tikroji esybė.

Rašte esybę atspindi rašymo spontaniškumas ir rašymo greitis. Žmonės, kurių raštas veržlus, lengvai bėgantis į piekį, gyvenime laisvesni ir betarpiškai bendraujantys su juos supančia aplinka. Personos arba žmogaus Kaukės raštas pasireiškia formoje, t.y. daugiau išoriškas. Manieringas raidžių išraitymas ir stilizacija išstumia spontaniškumą ir veržlumą.

Grafologai stengiasi įžvelgti kas ir kiek dominuoja žmogaus rašysenoje. Tik tuomet galima ganėtinai tiksliai charakterizuoti asmenį. Kraštutinumai čia negalimi ir nekvalifikuotas grafologas lengvai gali suklysti vertindamas.

Atpažinti žmogų su kauke svarbu ne tik ieškantiems darbuotojų, bet ir renkantis gyvenimo partnerį. Pirmuoju atveju su galimu vilku ėriuko kailyje gali tekti dirbti kelerius metus, antruoju, jis gali gyventi šalia visą gyvenimą.