Grafologijos pagrindai

Norint išmokti grafologijos, būtina žinoti pagrindinius požymius, padedančius klasifikuoti raštą bei pagal juos nustatyti asmenybės bruožus. Skaičiuojama apie 100 rašysenos požymių, identifikuojančių vieną ar kitą žmogaus savybę. Grafologija tai mokslas reikalaujantis analitinio mąstymo, pastabumo, psichologijos žinių ir patirties.  Galutinė asmenybės charakteristika tai visų požymių rašte pastebėtų požymių analizė ir palyginimas. Labai svarbus vienų ar kitų požymių dominavimas, jų pasikartojimo dažnis, sąntykis su kitais rašto ypatumais.

Štai pagrindinės rašto charakteristikos, kuriomis vadovaujasi grafologai, nustatydami žmogaus asmenybės ypatumus.

1. Eilučių kryptis bei vientisumas popieriaus lape. Jos gali būti visiškai horizontalios, kilti į viršų arba leistis į apačią.
2. Rašto pasvyrimas. Jis gali būti vertikalus, pasvyręs į dešinę arba pasvyręs į kairę pusę. Pasvyrimo laipsnis, pasvyrimo vientisumas arba chaotiškumas tai papildoma informacija apie rašiusiojo temperamentą ir veržlumą. Pastebėjus į kairę pasvirusį raštą, reikėtų suklusti- tai nėra teigiamas požymis. Tačiau pilna bei išsami charakteristika nustatoma tik apibendrinus kitus požymius, o jų gali būti kelios dešimtys. 
3. Ritmika. Tai sąvoka nusakanti kokiu dažnumu lape „suguldomos“ raidės, žodžiai ir eilutės. Raštas gali būti erdvus arba suspaustas .  
4. Sujungimas arba nuoseklumas. Šį charakteristika svarbi analizuojant raidžių ir jų elementų sujungimą tarpusavyje. Pvz.: 1- raidės nesujungtos tarpusavyje, 2- raidės sujungtos, 3- ir sujungtos ir nesujungtos tarpusavyje. Sujungimo taip pat svarbūs analizuojant asmens parašą. 
5. Raidžių zonų dydžiai bei proporcijos. Lotyniški rašmenys turi trys pagrindines zonas- vidurinę, viršutinę ir apatinę. Grafologui analizuojančiam žmogaus raštą svarbus šių zonų akcentavimas, kiekvienos jų dydis bei tarpusavio proporcijos. 
6. Raidžių dydis. Palyginus grupės žmonių raštą, raidžių dydis, kaip ir kiti parametrai gali gerokai skirtis. Raidžių dydis charakterizuoja asmens socialumą, infantilumą, uždarumą, gebėjimą susikaupti, kompleksus ir pan. Išsami charakteristika sudaroma atsižvelgiant į daugelį kitų požymių, bei jų tarpusavio sąveikas.
7. Rašto stiprumas arba spaudimo skalė. Tai ypač pastebima, jei rašyta šratinuku arba pieštuku- šios rašymo priemonės savaime provokuoja rašyti labiau ar mažiau spaudžiant. Nors ramaus būdo žmogaus tai gali ir neįtakoti.
8. Teksto komponavimas lape. Vieni žmonės užpildo beveik visą lapo erdvę, kiti palieka nemažus tarpus iš vienos arba iš kelių parašyto teksto pusių.
9. Parašo bei teksto komponavimas bei proporcijos. Šios atrodytų paprastos detalės gali pateikti nemažai įdomios informacijos apie asmenybę.