Panagrinėti šiuo metu vieno nekenčiamiausių žmonių pasaulyje asmenybę paskatino įdomi ir gan keista istorija susijusi su V.Putino parašu. Minėta istorija paskatino prisiminti jau senokai sklandančią teoriją apie V.Putino antrininkus, mat profailingo metodika paremta visos turimos informacijos kritišku analizavimu, ieškant loginių spragų arba vadinamų „karštųjų taškų“, kurie indikuoja vieną ar kitą neatitikimą įvykių sekoje ar elgsenoje.
Invazijos į Ukrainą laikotarpių pasirodė begalė užsienio ekspertų vertinimų, neva Rusijos prezidentas gerokai pasikeitęs, analizuojamos jo psichiką galėjusios įtakoti vaikystės traumos ir pan. Gal visa tai tik niekinės prielaidos ir tiesa slypi visai kitur, mat, greičiausiai, dabar matomas prezidentu prisistatantis personažas yra tik plastikos chirurgų „išdrožtos“ V.Putino versijos, išmokusios putiniška maniera kalbėti ir elgtis.
Bet apie viską nuo pradžių. 2019 m. lapkričio 28 d Kirgizijoje vyko kolektyvinio saugumo šalių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir tuometinis Armėnijos ministras pirmininkas N.Pašinianas. Minėto susitikimo metu dalyvavę šešių šalių valdžios atstovai, tarp kurių buvo A.Lukašenka ir,žinoma, pats Putinas, turėjo pasirašyti tarpusavio susitarimą. N.Pašinianas pasirašydamas po sutartimi pastebėjo, kad Putino parašas jau yra sutartyje, nors pastarasis sėdėjo prie bendro stalo, tačiau nepasirašinėjo. Armėnijos ministrą nustebino ir tai, kad Rusijos prezidento parašas skyrėsi nuo kitų, jis buvo lyg iš anksto atspausdintas sutarties lape, kuriame kiti turėjo pasirašyti ranka, bei buvo pasirašytas juoda spalva. Svarbius dokumentus ir sutartis, vadovaujantis protokolu, yra įprasta pasirašyti mėlynos spalvos rašaliniu plunksnakočiu, išimtinais atvejais ir tušinuku, bet joks save gerbiantis vadovas tušinuko neišsitrauks. Tai būtų tas pats kaip į susitikimą atvažiuoti trečios kartos golfu. Taigi, kiek nustebęs bet nesutrikęs N.Pašinianas išsitraukė mobilųjį telefoną ir nufotografavo minėtos sutarties lapą su parašais, juokaudamas neva jam norisi šį svarbų dokumentą populiarinti masėms, ką netrukus ir padarė- įkėlė į feisbuką.
Čia iškyla esminis klausimas- kodėl V.Putinas nepasirašė kartu su kitų šalių vadovais sėdėdamas prie bendro stalo, nors dalyvaudamas minėtame renginyje laisvai valdė visas galūnes, sveikinosi spausdamas ranką kitiems, kilnojo taures, tad rankos traumos priežastis atmetama. Mano, kaip grafologo nuomone, renginyje dalyvavo ne pats Rusijos prezidentas, o jo antrininkas. Išties, pakeisti žmogų yra lengviau nei identiškai pasirašyti, nes kiekvieno žmogaus rašysena, kaip ir parašas yra unikalūs. Mano turimoje kolekcijoje V.Putino parašai metams bėgant kito ir skirtingi savo stilistika, manieringumu, proporcijomis ir t.t..
Žinoma, gyvenimo ir karjeros eigoje žmogaus parašas kažkiek kinta, tačiau išlieka detalės, charakteringos tik pasirašiusiai asmenybei. Rašysena, kaip ir parašas yra žmogaus smegenų diagrama, o šios pilkos masės nepakeis jokie plastikos chirurgai.
Ne paslaptis, kad garsūs žmonės nuolat rizikuoja būti pagrobti ar nužudyti, tad turėti savo pakaitalą ir taip nukreipti nuo savęs nepageidaujamą dėmesį, o neretai ir žudikų kulkas, išmintingas sprendimas. Antrininkus turėjo Napoleonas, J.Stalinas, S.Huseinas, O.Binladenas, B.Jelcinas ir daugelis kitų. Tai ne kartą išgelbėjo jų gyvybes. Beje, įdomus faktas, kad vienas iš B.Jelcino antrininkų kažkada netgi buvo pastebėtas su visais kairės rankos pirštais- matyt saugumiečiai taip skubėjo į viešumą paleisti tariamą prezidentą, kad šią svarbią detalę tiesiog pamiršo. Reikia paminėti, kad kairės plaštakos pirštų B.Jelcinas neteko dar jaunystėje, kai sprogdino granatą.
Šiandien apie bunkerinio Volodios antrininkus kalbama vis dažniau, o kai kurie faktai akivaizdus ir stebinantys. Pirmieji gandai apie Putino antrininkus pasklido po 2003 m. Tada Putinas ilgą laiką nebuvo Rusijoje, kadangi Vokietijoje gydėsi piktybinį stuburo naviką (nuo kurio, beje, mirė jo tėvas). Tuo pačiu metu ėmė sklisti kalbos apie tikrojo Vladimiro Putino mirtį bei į jį panašaus asmens pasirodymą viešumoje.
Be išorinių pokyčių elgsenos ekspertai pastebėjo ir kitų stebinančių faktų. Pasirodė reportažų, kuriuose V.Putinas nesugebėdavo nei kalbėti, nei suprasti vokiškai, nors savo karjeros KGB pradžioje ne vienerius metus dirbo Vokietijoje, tad laisvai diskutuodavo vokiečių kalba. Ne viename reportaže matosi, kad Rusijos prezidentas vokiškai išgirstą informaciją „suvirškina“ tik padedamas vertėjų. Tokios lingvistinės Rusijos vadovo metamorfozės išties sukelia dviprasmiškų minčių.
Dar vienas sunkiai paaiškinamas faktas. 2015 m. vasarą V.Putinas tuo pačiu metu buvo pastebėtas dvejose vietose – Sočyje ir Altajuje, kur vyko tiesioginė renginio transliacija. Matyt kremliaus „lėlininkai“ nusprendė vienu Putinu „nušauti du renginius“.
Reikėtų paminėti ir tai, kad Putiną senokai ir artimai pažinoję žmonės mirė gan paslaptingai. Pavyzdžiui, Anatolijus Sobčiakas, su kuriuo prezidentas pradėjo savo politinę karjerą ir Borisas Berezovskis, kuris gerai pažinojo buvusį tikrąjį V.Putiną. Kiekvienas, kuris galėjo pasakyti, kad televizijos ekranuose matome visiškai kitą asmenį, palaipsniui buvo pašalinti. Likę, greičiausiai, linkę arba priversti tylėti.
Yra užfiksuoti mažiausiai šeši Rusijos prezidento antrininkų tipažai. Kiekvienas jų naudojamas specifinėms progoms. Štai tie tipažai:
Udmurtas– ganėtinai siaurų akių, retai pasirodantis viešumoje, laikomas ne itin panašiu antrininku, bet nerodant stambiu planu visai tinkamas.
Plepys arba šnekorius– pasirodo įvairiuose mitinguose, spaudos konferencijose, susitikimuose ir pan. Pasižymi gera iškalba ir bendra erudicija.
Diplomatas– atrodo jauniausias iš antrininkų. Smakras yra ganėtinai apibrėžtas, su jaunatviška oda. Dažniausiai jis pastebimas viešuose renginiuose. Pirmą kartą jis buvo pastebėtas 2015 m. susitikime su Italijos ministru pirmininku.
Antrininkas su mėlynė– debiutavo 2010 m. su mėlynė ant skruostikaulio, galimai po plastinės operacijos. Buvo retai matomas, vėliau dingo, tikriausiai teko perdaryti. Matyt nepavyko…
Kučma – pasižymi stambiu storu smakru. Pirmą kartą pastebėtas kelionės į Centrinę Aziją metu.
Restoraninis arba banketinis– mielai bendraujantis su žmonėmis. Mėgsta fotografuotis, spausti visiems ranką, kartais nevengia išgerti, žodžiu, išvien su tauta.
Tikrasis Putinas (originalas) 2000-ųjų pradžioje. Migdolų formos akys su raukšlėmis po jomis. Atkreiptinas dėmesys į galvos formą. Taigi, kiek reikia pripumpuoti botokso, kad gautųsi variantas matytas su neva stiuardesėmis galimai bunkerio pirties banketinėje salėje.
Visame šiame antrininkų detektyve verta atkreipti dėmesį į detales. Kokie skirtumai labiausiai pastebimi jau paminėtų antrininkų išvaizdoje, lyginant su originalu, galite įvertinti patys. Visų pirma, kaukuolės struktūra, skirtingi ausų speneliai, antakiai, nosies ir ausų forma, plaukų augimo pradžia. Galvos forma 1990-aisiais ir dabar yra pastebimai kitokia: ji buvo pailga kriaušės formos, dabar beveik apskrita. Skiriasi lūpų, skruostų, nosies kremzlės tūris. Skiriasi raukšlių ir maišelių po akimis aukštis, ilgis ir forma- raukšlės yra skirtingose veido vietose, taip pat skirtingų formų akiduobės.
Net ne specialisto akiai matosi, kad ausys skirtingų formų. Nors ši žmogaus kūno dalis auga visą gyvenimą, jų forma tiek nekinta. 
Štai kaip pasikeičia, o tiksliau, pakeičiama išvaizda tais pačiais metais. Nuotraukose užfiksuotas Putinas po dziudo treniruotės ir kiek vėliau, galimai po botokso injekcijų.
Nemažiau svarbi vertinant žmogų yra jo kinetika. Dažnai matomo Putino tikrasis amžius (gimė 1952.10.7 (69m) taip pat kelia tam tikrų abejonių. Rusijos vadovas reportažuose dažnai rodomas energingai žingsniuojantis, tarsi būtų susišniojęs trofėjinio Pervitino (II pasaulinio karo metu Vermachto kareivių naudotas narkotikas) arba Promedolo (opioidinis, narkotinis preparatas, mažinantis skausmo pojūčius ir yra artimas morfinui), kurį vartoja okupacinės Rusijos kariuomenė Ukrainoje. Realiai tokio amžiaus vyriškiai turėtų judėti kur kas lėčiau. Dar vienas pastebėjimas. Televizoriaus ekrane kalbantis Putinas dažniausiai energingas, kupinas agresijos ir linkęs dominuoti- „drožia“ pavaldinius, grąsina, dažnai argumentuoja atkišęs rodomąjį pirštą. Tuo tarpu nesvarbiuose renginiuose (reportažuose) matomas Putinas vangus, apatiškas, neretai akivaizdžiai nuobodžiaujantis ir tarsi atliekantis statisto vaidmenį.
Kartais pokyčiai tokie akivaizdūs ir greiti, kad galima įtarti, jog nuovargis kamuoja visą tuo metu „dirbančią“ turimų dublerių komandą, kadangi tos pačios dienos transliacijose galima išvysti du skirtingus Putinus. Štai tame pačiame Rusijos TV kanale 15:15 kalbėjo kiaušingalvis, o 18:30 apvaliaveidis Volodia. Matyt vienas filmuojasi- kitas bunkeryje poilsiauja…
Grįžkime prie V.Putino parašo grafoanalizės. Teko analizuoti turimus Rusijos prezidento parašo variantus ir, mano giliu įsitikinimu, jie tikrai rašyti ne to paties žmogaus. Grafologai atlikdami rašto ar parašo ekspertizę didelį dėmesį kreipia į detales, o jos kalba antrininkų teorijos naudai.
Bet koks teksto arba jo fragmento panaudojimas galimas tik su raštišku autoriaus sutikimu