Ko gero, nesuklysiu teigdamas, kad beveik visi esame melavę. Daugumai ir patiems teko išgirsti melą ar patirti apgaulę. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad 75% žmonių kasdien meluoja apie 2 kartus. Net 79 % melo pasakoma žvelgiant į akis, o 21% per tarpininkus. 60% žmonių bent kartą pameluoja 10 minučių pokalbio metu. Koks bebūtų- baltas ar juodas, net jei meluojama vardan kilnaus tikslo, tai vis vien yra melas.
Ar galima nustatyti kada žmogus meluoja. Grafologai žmogaus polinkį meluoti, arba kitaip tariant potencialų, o neretai ir patologinį melagį, nustato pažvelgę į jo raštą. Tačiau ne visuomet yra galimybė pažvelgti į meluoti linkusio žmogaus rašyseną.
Profailingo specialistai analizuojant galimo melo požymius, naudoja specialią metodiką vertinant asmens neverbalinį elgesį, kalbą, jos struktūrą ir socialinio vaidmens sąveikas. Suprantama, šiuo metodu vertinama žmogaus elgsena- gyvai arba studijuojant vaizdo įrašą. Profailingo profesionalai tai lyg gyvi melo detektoriai. Tik vietoj brangiai kainuojančios įrangos šie naudoja savo įgūdžius ir žinias. Didelis dėmesys profailinge skiriamas būtent melo arba netiesos sakymo nustatymui. Tai daroma identifikuojant reikšmingus žodžių ir gestų nuoseklumo neatitikimus. Labai dažnai apgaudinėjančio ar meluojančio žmogaus kalba yra gana stereotipinė ir turi tam tikrų specifinių požymių: neišsami, neasociatytvi, apibendrinta, agresyvi ir pan.
Profailinge labai svarbi tinkamai atlikta asmens veido ir emocijų analizė, tiek natūralių emocijų, tiek ir kontroliuojamų. Net trumpalaikės veido išraiškos- mikroekspresijos gali labai daug pasakyti apie žmogų, jei mokate jas analizuoti. Profailingo specialistai žino, kokias veido išraiškas analizuoti, o į kurias nekreipti dėmesio. Daugi informacijos suteikia ir kūno kalba.
Psichologų atlikti tyrimai įrodė sąsajas tarp žmogaus vidinės psichologinės įtampos ir nekontroliuojamų judesių. Veido mimikos išraiškos, balso tembras, jo intonacijos ir nežymūs, o kartais vos pastebimi judesiai, apie žmogų neretai pasako daugiau, nei jis pats kalbėdamas. Veido išraiškos leidžia stebėti psichologines asmens nuotaikas, išsiaiškinti kurios iš jų sukeltos įtampos ar nerimo. Mažiausios elgesio detalės gali pasakyti apie tikruosius asmens motyvus ar tikslus.
Melagių elgsenos strategija dažnai gana paprasta. Vengdami tiesos arba norėdamas išsisukti tokie žmonės staiga keičia temą, atsako klausimu, filosofuoja, juos užklumpa ūmi „amnezija“, o kūrybingiausi „įjungia durnių“. Yra išskirtinė melagių kategorija- patologiniai melagiai arba mitomanai. Mitomanija, dar vadinama Miunchauzeno kompleksu laikoma psichologiniu sutrikimu. Patologiniai melagiai tiek įtiki į savo sakomą melą, kad patys nebeskiria realybės nuo išsigalvotjimų. Patologiniai sunkiau „pagaunami“, bet ir čia yra patikimų metodų ir požymių padedančiu identifikuoti turinčių šį susirgimą.
Gebėjimas tinkamai analizuoti tiriamo asmens kalbą iš esmės yra raktas į teisingą tiesos ar melo nustatymą. Svarbu paminėti, kad nėra konkrečių melavimo požymių, ir tik vertinant visą žmogaus elgseną kompleksiškai galima nustatyti kada žmogus meluoja. Beje, mokytis kaip atpažinti meluojantį žmogų galima iš kai kurių Lietuvos politikų, ypač kai šie dalyvauja televizijos laidose.
Veidas turi 42 raumenys, kurių dėka mes galime išreikšti savo emocijas. Veide atsispindi daugybė asmeninių žmogaus savybių, kurias nemažai žmonių įprastai nustato intuityviai, o specialistai naudodami specialias metodikas. Profailingu besiremiantys tyrimai įrodė, kad žmogaus veide atsispindi visas patiriamų emocijų spektras. Skirtingų tautybių, etninių ir socialinių grupių žmonių emocinės mikroekspresijos kažkiek skiriasi, tačiau yra septynios pagrindinės veido emocijos, kurias turi visi. Kokios jos, bei kaip jas atpažinti plačiau galima sužinoti profailingo seminarų metų.
Kur pritaikomos minėtos profailingo melo nustatymo metodikos. Tarpusavio santykiuose galima pričiupti neištikimą sutuoktinį, tačiau kur kas plačiau tai pritaikoma versle. Pradedant darbo pokalbiu su kandidatu, pretenduojančiu į konkrečią poziciją, kai šis linkęs nuslėpti nemalonius faktus iš savo praeities ar charakterio savybes. Arba sprendžiant įmonės vidines konfliktines situacijas. Pavyzdžiui, kažkas konkurentams nutekino svarbią komercinę informaciją arba iš kolegos piniginės nugvelbė nemažą pinigų sumą. Pokalbio su galimai prasikaltusiais metu specialistas pakankamai greitai nustato kuris iš jų įvykdė nusikaltimą.
Bet koks teksto arba jo fragmento panaudojimas galimas tik su raštišku autoriaus sutikimu