Remiantis Amerikos psichologų asociacijos ataskaita, 95% suaugusių amerikiečių reguliariai seka naujienas. Daugiau nei pusė jų teigia, kad tai sukelia jiems stresą. Tyrimo metu nustatyta, kad vizualiai šokiruojančios ir liūdinančios naujienos gali prisidėti prie nerimo, miego problemų, padidėjusio kortizolio (streso hormono) kiekio ir netgi sukelti potrauminio streso sutrikimo simptomus. Tikėtina, kad panaši padėtis yra ir Lietuvoje…
Per didelis neigiamos informacijos srautas yra tas pats, kaip vartoti per daug greitojo maisto: smegenys kenčia nuo pirmojo paminėto varianto taip pat, kaip ir visas kūnas nuo antrojo, t.y. nesveiko maisto.
Paminėtos tik keletas vadinamojo informacinio triukšmo poveikio žmogaus organizmui pasekmių, tačiau net ir to pakanka, kad suprastume, jog su informaciniu triukšmu reikia kažkaip kovoti. Ypač tai aktualu dabar, kai pasaulyje įkaitusi geopolitinė atmosfera ir sąlyginai netoliese vyksta kariniai veiksmai.
Tad kaip išlikti kaip įmanoma sveikesniems ekstremalaus laikotarpio sąlygomis.
- Riboti lankomų svetainių ir kanalų skaičių. Ypač tai liečia vaikus. Atsirinkite keletą kanalų, kuriais pasitikite ir nepasiduokite pagundai žiūrėti viską iš eilės. Gausus informacinis srautas tik padidins nervine įtampą. Tokioje būsenoje žmogaus smegenys ypatingai lengvai paveikiamos propagandos, klastočių „fake news“ ir manipuliacijų. Svarbiausia nepanikuoti, nes tai nieko nepakeis. Panika yra užkrečiama būsena, tad reikia stengtis išlikti ramiais.
- Naujienas visuomet tikrinti, net jei tai patikimi šaltiniai. Kanalai gali būti nulaužti arba gali būti įsivėlęs žmogiškasis faktorius. Karinių konfliktų metu žurnalistai dirba itin įtemptomis sąlygomis, tad paprasčiausiai gali suklysti. Įvykiai gali klostytis taip sparčiai, kad pateikta informacija, kai ją skaitysite, jau gali būti pasenusi.
- Konfliktų metu reikia kritiškai vertinti visus informacinius kanalus ir tikrinti šaltinius. Anoniminių šaltinių informaciją vertinti itin kritiškai, net jei skelbiama tai, ką norėtųsi girdėti (pvz. Konfliktuojanti pusė, kurią palaikote iškovojo ženklių pergalių fronte). Konfliktų metu abi pusės linkusios aukštinti savo pergales ir menkinti nuostolius. Reikėtų atkreipti dėmesį į informacijos kanalų sukūrimo datą. Labai tikėtina, kad jie buvo sukurti ir aktyvuoti tik skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti nuomone. Vertinant vaizdo (video) medžiagą, atkreipkite dėmesį į detales. Pavyzdžiui, kokiomis oro sąlygomis filmuota, kokia aplinka ir apšvietimas. Vaizdo reportažas įkeltas prieš 5 minutes galėjo būti nufilmuotas prieš 5 metus, kitoje vietoje ar net kitoje šalyje.
- Verta patikrinti vadinamų ar tariamų ekspertų kvalifikaciją ir profesinę patirtį. Kuo tariami ekspertai užsiima ne karinio konflikto ar ne pandemijos metu. Informaciniai kanalai neretai nenurodo tariamų ekspertų nei vardo, nei kvalifikacijos nei patirties. Ne mažiau kritiškai reikėtų vertinti politikų komentarus, kadangi tai gali būti bandymai pelnyti elektorato palankumą bei simpatijas. Atsargiai turėtų būti liudininkų pasakojimai. Gali paaiškėti, kad liudininkas apskritai nieko nematė, o tik perpasakoja kitų žmonių istorijas.
- Vienas dažnesnių manipuliavimo požymių emocinės istorijos. Dažniausiai jose minimi bei vaizduojami vaikai, pagyvenę žmonės bei gyvūnai. Dažnai tokiai atvejais pateikiama tik paviršutiniška informacija. Šių grupių istorijos neretai pateikiamos itin dramatiškai, kad sukeltų kuo didesnį emocinį šoką, paveiktų psichiką ir priverstų prarasti savitvardą. Todėl spausti patiktukus- „laikinti”, dalintis bei komentuoti nereikėtų. Minėtais veiksmais tik prisidėsite prie klaidinančių naujienų „fake news“ platinimo.
Kaip išlikti ramiems ir psichologiškai sveikiems įtemptu metu. Skirtingai nei aplink tvyrantis mus neigiamai veikiantis informacinis smogas, knygos turi visiškai kitokį poveikį. Kaip įrodė Sasekso universiteto mokslininkai, pakanka tik šešių minučių skaitant knygą, kad mūsų streso lygis sumažėtų net 68%. Platesnė informacija galima profailigo seminarų metu.