Paskutinis Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos susitikimas su Rusijos gynybos ministru S.Šoigu kiek nustebino. Įprastai Aleksandras visuomet pabrėžtinai demonstruoja lyderiui būdingą kūno kalbą savo pavaldinių aplinkoje ir tik susitikimuose su V.Putinu keliaklūpsčiauja prieš kone visa galva žemesnio ūgio ir smulkesnio sudėjimo kremliaus šeimininką, tuo parodydamas nuolankumą. Šįkart Lukašenka kaip prasikaltęs sėdėjo prieš S.Šoigu. Jei pastarasis, remiantis grafologiniu parašo vertinimu (žr. pavyzdį), neturi nei gramo lyderystės, tai A.Lukašenka, vien tik lyginant parašus bei abiejų susitikimo dalyvių rašysenas, kurias turiu savo kolekcijoje, kaip lyderis yra daug stipresnis, tačiau prieš svečią iš Rusijos akivaizdžiai atrodė gerokai silpnesnis. Apie parašo vertinimo kriterijus galima susipažinti šiame puslapyje.
Kodėl S.Šoigu užima Rusijos gynybos ministro pareigas aišku- Putinui, įpratusiam, kad jo įsakymai būtų neginčyjami ir neprieštaraujant vykdomi, tokie bestuburiai politiniai klapčiukai yra būtini kaip oras. Taip patenkinamas Rusijos diktatoriaus iškreiptas ego. Šoigu su visa karinės Putino aplinkos svita, sprendžiant iš jų elgsenos, yra tik galvomis linksintys statistai. Kita vertus, labai panaši situacija yra ir kai kuriose mūsų šalies partijų vadovybėse, kai silpnas partijos vadovas (rašyti lyderis neapsiverčia ranka) sau artimoje aplinkoje suburia bei į svarbesnius postus susodina nuolankumu pasižyminčias personas, kaip taisyklė, taip pat bestuburius, t.y. neturinčius lyderystės savybių- grafoanalizės bei kūno kalbos (elgsenos) įrodymus pateiksiu artimiausiu metu. Tokie aukščiau paminėti tariamų vadovų sprendimai būdingi lyderystės, kaip žmogaus savybės, stokojantiems asmenims.
(Nuotr. V.Gerasimovas ir S.Šoigu nuolankiai klauso V.Putino nurodymų)
Bet grįžkime prie aukščiau paminėto A.Lukašenkos ir S.Šoigu susitikimo. Kas išduoda Baltarusijos vadovo nuolankumą bei nepasitikėjimą savimi. S. Šoigu sėdi atsipalaidavęs, kairę ranką laisvai padėjęs ant kelio arba suvedęs rankų pirštus, tuo tarpu Lukašenka sukryžiavęs kojas, kas parodo gynybinę poziciją bei atsargumą. Rankos taip pat sunertos- vienose nuotraukose Lukašenka viena ranka laiko kitą, kas parodo mėginimą kontroliuoti save. Kitose rankos sunertos delnais į viršų- tai nuolankus atvirumas, tarsi prašytų malonės. Bet kokiu atveju rankų sunėrimas parodo žmogaus nesugebėjimą atsipalaiduoti bei saugumo stoką esamu momentu. Įprastai susitikimuose su tauta A.Lukašenka, kaip tikras kolchozo (kolūkio) pirmininkas, linkęs kontroliuoti situaciją bei įvykių eigą. Įdomu ir tai, kad Lukašenka susitikimuose su stipresnėmis asmenybėmis, taip pat su Rusijos atstovais- S.Lavrovu ar V.Putinu beveik visuomet sėdi sukryžiuotomis kojomis. Priminsiu tai nesaugumo, savigynos ženklas- žmogus instinktyviai susigūžia į embriono pozą. Putinas, savo ruožtu, susitikimuose su Baltarusijos vadovu sėdi mačo pozoje- plačiai pražergtomis kojomis, laisvai atsilošęs kėdėje ir neretai abejinga veido išraiška, taip parodydamas abejingumą bei savotišką panieką oponentui.
Kokias išvadas galima padaryti iš Baltarusijoje vykusio susitikimo, remiantis jo dalyvių kūno kalba. Labiausiai krenta į akis, kad Baltarusijos vadovas savo šalyje nebesijaučia esąs lyderis. Būdamas nulinės lyderystės (0/10) besisvečiuojantis Šoigu jaučiasi laisviau nei šeimininkas Lukašenka.
Reikia paminėti, kad Šoigu yra pakankamai „minkšta“, lyriška asmenybė. Rusijos kariuomenės vadas mėgsta tapyti ir, pasak kai kurių šaltinių, net moka groti gitara- supraskit žmogus prie meno. Yra ir kiek pikantiškesnės informacijos apie uniformuotą dėdę iš Tuvos (respublika pietų Rusijoje, pietiniame Sibire, kurios gyventojai pasižymi kiek pasiaurintomis akimis). Pasirodo generolas yra ganėtinai prietaringas, tiki antgamtiniais reiškiniais, magija, ezoterika ir šamanų prognozėmis. Visai gali būti, kad karo Ukrainoje pradžioje, grybukų padauginęs šamanas Šoigu nurodė neteisingas atakos kryptis, todėl vadinamasis Rusijos armijos blickrygas nepasisekė. Reikėtų paminėti, kad nemaža dalis nacistinės Vokietijos aukštų vadovų buvo pamišę dėl okultizmo, tad paralelės labai iškalbingos…
Pabaigai apie neverbalinę kalbą. Kūno kalba itin svarbi politikams ar aukštus postus užimantiems asmenims. Kartais net vos pastebimos elgsenos detalės parodo dominavimą prieš oponentą. Vakarų politikai lyderystę pabrėžiančios elgsenos mokosi ne vienerius metus. Dėmesys kreipiamas net į mažiausias detales. Politikoje svarbu viskas- pradedant nepriekaištingu lyderystę pabrėžiančiu parašu, apranga ir baigiant kūno kalba bei retorika.
Bet koks teksto arba jo fragmento panaudojimas galimas tik su raštišku autoriaus sutikimu