Istorija su keliais nežinomaisiais

Dingusio jaunuolio Mykolo istorija jau kurį laiką nedingsta iš portalų aukščiausių pozicijų. Nesigilinant į paieškos detales ir oficialiai skelbiamą informaciją, labiausiai šioje istorijoje, kaip profailingo ekspertą, sudomino tėvų elgesys, tiksliau- jų emocijos. Veido emocijos, kurios, mano manymu, kiek neadekvačios tam, ką ir kaip dingusio vaikino tėvai kalba. Tarkim,  tai didelio streso pasekmė, emocinis bei fizinis nuovargis ir pan. tačiau kai kurios detalės daugiau nei keistos ir jos verčia susimąstyti… Minėtos mikroemocijos pastebimos tik žiūrint vaizdo įrašą, kai matoma mimika, girdima verbalika ir paraverbalika. Daug kartų peržiūrėjus kelis epizodus pastebėjau ne vieną sudominusią elgsenos detalę. Reikėtų paminėti, kad emocijos matomos žmogaus veide yra universalios- nesvarbu kokios tautybės, lyties ar religijos asmuo yra.

Pamatęs Mykolo mamos įrašytą kreipimąsį prisiminiau Jungtinėse Valstijose prieš kelis dešimtmečius nuskambėjusią istorija, kai dingo vienos šeimos mažamečiai vaikai. Nesigilinant į minėtos istorijos detales, paminėsiu, kad byla pasuko kiek netikėta linkme, kai FTB profailingo ekpertas pamatė dingusiu vaikų mamos sakomą kalbą prieš televizijos kameras. Ekspertas pastebėjo tai, ko nepamatė nei policijos pareigūnai, nei žurnalistai, nei milijoninė šalies televizijos kanalų auditorija- mimikos detales, kurios neatitiko tų išgyvenimų, apie kurias kalbėjo vaikų mama. Beje, minėtos istorijos, nutikusios JAV, pabaiga buvo labai liūdna.

Taip pat labai įdomi Mykolo tėčio elgsena, tiek bendraujant su savanoriais, tiek duodant interviu žurnalistams. Čia dėmesį atkreipė daugelis detalių, kurios suformuoja savitą šio žmogaus dabartinį psichologinį portretą, kuris, mano nuomone, yra neadekvatus dabartinių įvykių kontekste. Elgsenos neatitikimai esamoje situacijoje visuomet priverčia atidžiau pažvelgti į situaciją.

Reikia tikėtis, kad Mykolo istorija išsispręs pozityviai. Kadangi policijos atstovai paragino susilaikyti nuo naujų versijų teorijų, detalesnių komentarų apie matytus reportažus, bent jau šiuo metu, manau, būtų tikslinga viešai neskelbti. Aukščiau paminėtus elgsenos ypatumus detaliai bus galima apžvelgti ir pakomentuoti seminarų metu..

Kaip bebūtų, bet po reportažuose matytų vaizdų vidinė nuojauta kužda, kad tėvai žino daugiau nei kalba, tad tiesa galimai slypi kitur… Jei mano įžvalgos teisingos, kūno neras, nes jo ten, kur ieško, paprasčiausiai negali būti.