Žmogaus parašas- svarbi grafinė asmens visuomeninio gyvenimo dalis. Juo mes identifikuojame save kaip konkrečias asmenybes ne tik dokumentuose. Parašas turėtų būti unikalus mūsų asmenybės logotipas arba savotiška iškaba, su kuria mes pateikiame save visuomenei. Parašas gali ir turėtų keistis gyvenimo eigoje. Jei taip nėra, vadinasi asmuo užstrigęs kažkuriame savo gyvenimo etape. Puiku, jei parašas pasikeičia į gerąją pusę, tobulėja kartu su pasirašančiu žmogumi. Tuomet tai yra sveikintinas reiškinys, tačiau kartais nutinka priešingai.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio parašas, toks, kokį jis atsinešė į politiką iš savo darbo policijoje, pamažu įgauna neigiamų detalių. Reikėtų pastebėti, kad S.Skvernelio parašas ir iki šiol nebuvo geras (vertinant pagal grafologijos standartus) nei kaip politiko, nei kaip Ministro Pirmininko, jei lyginsime su kitų šalių tokį postą užimančių žmonių parašais. Deja, daugumos Lietuvos politikų parašai labai prasti.
Premjero parašas turi nemažai trūkumų arba koreguotinų dalykų. Paskutinis matytas šio valdžios vyro parašo pavyzdys mane, kaip grafologijos ekspertą, privertė suklusti, mat S.Skvernelio paraše atsirado detalė, kurią grafologai vertina kaip itin neigiamą. Ji vadinama nusikaltėlio nagu (angl. felon’s claw). Tai dažniausiai apatinės raidžių dalies išlinkimas- kalnelis. Įdomu tai, kad du trečdaliai nusikaltėlių, atliekančių bausmę JAV griežto režimo kalėjimuose, tokią detalę naudoja savo rašysenoje. Žinoma, jie tai daro nesąmoningai. Tiesiog raštas yra žmogaus sąmonės ir pasąmonės atspindys arba savotiška smegenų diagrama. Grafologai aukščiau paminėtą požymį traktuoja kaip atgailavimą žmogaus, kuris yra kažko “prisidirbęs”, t.y. padaręs, jo paties nuomone, kažką netinkamai ir dėl to jaučiantis kaltę.
Rašysenoje šis požymis reiškia galimus nesklandumus tarpusavio santykiuose, paraše- visuomeniniame gyvenime. Tarpusavio santykiuose šis požymis leidžia daryti prielaidą, kad toks asmuo gali būti neištikimas, linkęs apgauti ir pan. Asmenys turintys šį požymį rašte gali atrodyti kaip nuostabiausias ir maloniausias žmogus, kokį esate sutikę. Tačiau, tikėtina, jis nuolat nešiosis užantyje akmenį ir palauks tinkamo momento.
Ministro Pirmininko paraše ši neigiama detalė atsirado visai neseniai ir puikuojasi ant valstybinio dokumento, susijusio su vyriausybiniais sprendimais dėl COVID-19. Prieš tai paskutinėje minėto asmens parašo dalyje būdavo tik mažos “nusikaltėlio nago” užuomazgos, žr. pav.
Reikia pastebėti, kad S.Skvernelio rašysenoje minėto neigiamo požymio nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad premjero parašas baigiasi ilga uodega žemyn, kuri grafologų taip pat vertinama neigiamai, kadangi šis požymis susijęs su kitomis asmens charakterio savybėmis, kurios, deja, nėra teigiamos ir kurių šioje apžvalgoje neliesiu. Įdomu tai, kad minėta “uodega” paraše lyg nėra raidė “s”, kuria logiškai turėtų baigtis šio asmens vardas arba pavardė. Taip pat pavardėje nėra raidžių, kurios turi žemyn nueinančias uodegas.Taigi, tai iš pasąmonės ateinantis rankos judesys, kurį diktuoja rašančiojo smegenys.
Rašydami ir pasirašydami žmonės nesusimąstydami popieriaus lape palieka informaciją ir apie savo asmenybę, tad į parašą reikėtų žiūrėti kaip į ne mažiau svarbią asmeninio įvaizdžio detalę. Tokią, kaip geras ir tinkamai dėvimas verslo kostiumas. Politiko, ypač aukšto rango, parašas turėtų būti nepriekaištingas. Žinoma, jei jis nori politikos olimpe išbūti ne vieną kadenciją. Tobulėti niekada nevėlu…
P.S. Įžvalgos niekaip neįtakotos paminėto asmens politinių oponentų. Medžiaga parengta remiantis grafologijos teorija bei asmenine grafologo praktika.