Ką slepia rašantys didžiosiomis raidėmis?

Didžiosiomis raidėmis išties rašo nemažai žmonių. Paklausti kodėl rašo būtent taip, šie atsako, kad taip greičiau. Kai kurių profesijų atstovai taip rašo dėl neva jų veiklos ir verslo specifikos, pavyzdžiui architektai. Tačiau atlikti tyrimai rodo priešingus rezultatus- rašant mažosiomis raidėmis rašymo procesas yra greitesnis. Išties, rašydami didžiosiomis raidėmis tą patį tekstą, sugaištame daugiau laiko, mat esame priversti nuolat pakelti rašymo priemonę. Rašant mažosiomis raidėmis ranka nuosekliai ant popieriaus raito raides, kurios būna dažniau ar rečiau sujungiamos. Retas rašantis didžiosiomis sujungia raides, o tai parodo nuoseklumo stoką. Tiesa, yra žmonių, kurie ir rašydami mažosiomis raidėmis jų nesujungia arba sujungia ne visas. Vienareikšmiškai galima teigti, kad rašymas mažosiomis turi daugiau privalumų. Toks rašymo būdas atveria abstraktaus mąstymo galimybes. Tai, kad rašymas betarpiškai susijęs su smegenų veikla ir mąstymu įrodo pratimai, kuriuos dažnai atliekame grafologijos seminarų metu. Rašymas mažosiomis taip pat lavina asmens saviraišką. Tyrimais nustatyta, kad to pasiekti nėra įmanoma renkant tekstą kompiuterio ar išmaniojo telefono klaviatūra.

Kodėl vis dar yra žmonių, rašančių spausdintinėmis arba didžiosiomis raidėmis.Rašymas mažosiomis yra puiki mūsų minčių, t.y. proto ir kūno koordinacija, tad kai kuriems žmonėms tai yra per daug sudėtinga. Būtent ši priežastis kai kuriuos verčia rašyti didžiosiomis.

Ar galima analizuoti žmogaus rašančio didžiosiomis raidėmis asmenybę. Jei pažvelgsime į grafologijos kertinius asmenybės nustatymo principus, pamatysime, kad ranka rašytas tekstas skirstomas tris zonas, pagal kurias grafologai iš detalių dėlioja rašiusiojo psichologinį portretą. Kiekviena iš minėtų zonų atspindi tam tikrą asmenybės dalį.

Ką reiškia kiekviena iš rašysenos zonų. Viršutinė dalis atspindi intelektą ir dvasinę sritį. Socialumą kasdienėje veikloje parodo vidurinė zona, o apatinė atskleidžia žmogaus instinktus ir praeitį. Kai šios zonos subalansuotos ir harmoningos, rašiusį asmenį galima charakterizuoti kaip stabilų įvairiose srityse. Toks žmogus kontroliuoja savo mintis ir jausmus, sugeba realizuoti save bei sau iškeltus tikslus.

Jei kuri nors zona dominuoja ar užgožia kitas, tai parodo asmens galimą nestabilumą tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, jei vidurinė zona yra labiausiai išreikšta, o viršutinė bei apatinė ne, tokį asmenį galima apibūdinti kaip besirūpinanti tik savimi, savo kasdiene veikla ir pagrindinių poreikių tenkinimu.

Rašančius didžiosiomis raidėmis trumpai galima apibūdinti, kaip ganėtinai uždarus žmones. Su tokia persona galite kelerius metus dirbti vienoje patalpoje, bet paklausti apie jo asmenybę nelabai turėsite ką pasakyti. Priežastis paprasta- jie nenoriai dalinasi informacija apie save, savo tikruosius pomėgius, jausmus ir asmeninio gyvenimo detales. Jie jaučiasi nejaukiai kalbėdami apie save, viešumoje santūriai reiškia savo emocijas. Emocionalus šių žmonių veidas paslėptas po kontroliuojama kauke. Žinoma, tai nereiškia, kad jie beširdžiai ar bejausmiai sutvėrimai. Tiesiog dėl tam tikrų jų gyvenime nutikusių įvykių šios asmenybės nelinkusios atvirauti juos supantiems žmonėms. Daugiau atsiverti jie gali tik labiau artimiems žmonėms, kuriuos įsileidžia į savo asmeninį gyvenimą.

Rašymo didžiosiomis raidėmis priežasčių reikėtų ieškoti šių žmonių praeityje, t.y. vaikystėje ir jaunystėje.Tokia rašymo maniera “atsinešama” iš mokyklos laikų. Nors pradinėse klasėse visi mokomi rašyti mažosiomis, o didžiosiomis raidėmis įprastai tik pradeda naują sakinį, vėlesnėse klasėse, pradėjus formuotis asmenybei, kai kurie jauni žmonės “persijungia” į rašymą didžiosiomis. Pabendravus su “didžiųjų” raidžių gerbėjais dažnai paaiškėja, kad vaikystėje jie buvo patyrę psichologinių išgyvenimų ar net traumų.

Įdomu tai, kad paprašyti parašyti keletą sakinių mažosiomis raidėmis šie žmonės tvirtino atsipalaiduojantys ir tuo momentu besijaučiantys laisvesni, tačiau grįžę į jiems įprastą aplinką vėl grįždavo prie rašymo didžiosiomis.

JAV kariniame jūrų laivyne svarbūs dokumentai ir pranešimai tik didžiosiomis raidėmis buvo rašomi nuo 1850 metų, kai buvo pradėtas naudoti raidinis telegrafo aparatas. Juo informaciją buvo galima siųsti tik parašytą didžiosiomis raidėmis. Įdomu tai, kad jūreiviai tekstą rašytą didžiosiomis raidėmis supranta kaip rėkimą, t.y. šiurkščią komandinę kalbą. Visai neseniai buvo pripažinta, kad toks informacijos rašymo būdas yra erzinantis, todėl buvo nuspręsta jo atsisakyti. Pagrindinė perėjimo prie rašymo mažosiomis raidėmis priežastis, greičiausiai, finansinė- taip Pentagonas ketino sutaupyti nemažai pinigų.

Didžiosiomis raidėmis rašė ir rašo nemažai garsių asmenybių, tarp kurių yra žinomų verslininkų, aktorių bei menininkų. Kitas klausimas, kaip jiems sekėsi ar sekasi bendrauti su aplinkiniais. Juk uždara asmenybė gali būti pilna nemalonių siurprizų…

Tad dar kartą pažvelkite į žmones rašančius didžiosiomis. Ar jie turi ką slėpti…