Ranka užrašytą savo tekstą vaikai ir studentai įsimena geriau nei tą patį tekstą surinktą kompiuterio klaviatūra, teigia Norvegijos Stavangerio universiteto mokslininkai atlikę tyrimą.
Pasak jų, rašant ranka veikia daugiau raumenų bei jutimų nei spausdinant kompiuteriu, skelbia „The Telegraph“.
Nors mūsų parašas atspindi tik nedidelę dalį mūsų asmenybės, juo mes reprezentuojame save pasauliui. Parašo analizė be to paties žmogaus ranka rašyto teksto pavyzdžio gali būti netiksli ir parodyti tik asmens charakterio fragmentus. Tačiau, atskirais atvejais tai leidžia susidaryti pirminį ir dažnai teisingą įspūdį apie pasirašiusį asmenį. Analizuojant Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono parašą turėjau ir jo rašysenos pavyzdžių anglų bei jo gimtaja prancūzų kalbomis, tad buvo galima tiksliau įvertinti ir sudaryti preliminarų šios asmenybės psichologinį portretą.
Žmogaus parašas- svarbi grafinė asmens visuomeninio gyvenimo dalis. Juo mes identifikuojame save kaip konkrečias asmenybes ne tik dokumentuose. Parašas turėtų būti unikalus mūsų asmenybės logotipas arba savotiška iškaba, su kuria mes pateikiame save visuomenei. Parašas gali ir turėtų keistis gyvenimo eigoje. Jei taip nėra, vadinasi asmuo užstrigęs kažkuriame savo gyvenimo etape. Puiku, jei parašas pasikeičia į gerąją pusę, tobulėja kartu su pasirašančiu žmogumi. Tuomet tai yra sveikintinas reiškinys, tačiau kartais nutinka priešingai.
Pastaruoju metu naujienų portalai vis paskelbia, kad mokslininkai ir tyrėjai atranda rašymo ranka naudą. Tokie „atradimai“ žinomi jau senokai, tad apie dabar paskelbiamus reikėtų kalbėti, kaip apie užmirštus kasdieniame gyvenime naudingus įgūdžius.